- pagrandos
- pagrándos sf. pl. (1), pãgrandos (3b) 1. duoną pakepus sugrandytos tešlos liekanos duonkubilyje: Pala, išgrandysiu pagrándas iš duonakepės Užp. Suvisu neliko pagrandų̃ – nėr iš ko bulkelė iškepa Lkm. Pakepus duoną pagrándas reikia ranka sulygint duonakepėj Trgn. Iš pagrándų pakepiau bandutę Ob. Išimk pagrándas ir atiduok kiaulei Č. Iš duonkepės pãgrandas supilk ant raugalo Ps. 2. kas išgrandoma iš indo: Nevalgyk pagrándų – pridegę! Ds. Paprato šuva an pagrándas, tai jau ir žino Sdk. Visa kas susvalgė, tik pãgrandos liko Dlgš. Sriubos nebėr, liko puode tik pagrándos Rk. Jūs valgykit iš bliūdo, o aš pagrándų iš katilo pavalgysiu Ėr. Paskutiniam jau tik pagrándos beliko Sb. Visą košę išvalgė, man tik pagrandas paliko Dgl. | prk.: Provincijos gyvenimo pagrándos (menk.) NdŽ. 3. paskutinis, iš dugno sugrandytas mėšlas: Vežimą pagrándų išvežė į lauką Ėr. Trąšų pagrándas su lopeta sudaryk Trgn. Pagrándų vežimas bus Pg. Labai gerai numesti daržus pagrándom – viskas tada griūva (auga vešliai) Jnšk. Mėžėjai jau pačias pagrándas veža Grž. Prisirišęs skambalą lekia su pagrandum̃s – tuos grandinius reik nubaigt vežt Škn. ║ sugrandytos, sugraibytos šiaip ko nors liekanos: Atiduosiu visas pagrándas [šieno] Ėr. Pagrándų da kokių sugrėbstęs pamėčiau karvėm Skdt. Jau griovį iškasėm, tik dar pagrándas (grandant susidariusias nuobiras) reiks išmėtyti Jnšk.
Dictionary of the Lithuanian Language.